5/05/2014

Dizainerė Vilma Marė: „Turime švęsti savąją savastį“

Di­zai­ne­rė Vil­ma Ma­rė, Ko­vo 11 – ąją Kau­no ga­le­ri­jo­je „Bal­ta“ pri­sta­ty­da­ma nau­ją sa­vo dra­bu­žių ko­lek­ci­ją, par­agi­no su­si­rin­ku­sius švęs­ti sa­vą­ją sa­vas­tį. 
„Tu­ri­me ži­no­ti, kas mū­sų tau­tai svar­bu. Tu­ri­me ži­no­ti is­to­ri­ją, tra­di­ci­jas, pro­tė­vių kul­tū­rą“, - sa­kė kū­rė­ja.
Bū­tent to­kių min­čių įkvėp­tai di­zai­ne­rei, ku­rian­čiai ypa­tin­gą sti­lių tu­rin­čius dra­bu­žius, gi­mė rin­ki­nys dar­bų, pa­va­din­tų „Ma­din­ga Ne­prik­lau­so­my­bė“. Ko­lek­ci­jos es­mė – per­teik­ti ži­no­mą lie­tu­vių liau­dies pa­sa­ką „Eg­lė Žal­čių ka­ra­lie­nė“.
„Nea­be­jo­ju, jog ji šiais lai­kais yra itin ak­tua­li. Juk žal­čio sim­bo­lį ga­li­me su­pras­ti ir kaip tur­tus, šlo­vę, leng­ves­nio duo­nos kąs­nio sie­kį. Ar­gi šie žal­čiai ne­no­ri pa­sig­rob­ti dau­ge­lio iš mū­sų?“, - re­to­riš­kai klau­sė V.Ma­rė.
Pen­kias­de­šimt­me­tė kū­rė­ja ti­ki­no, jog bū­tent jos pa­si­rink­ta pa­sa­ka iš­sa­miai api­bū­di­na lie­tu­vių pro­tė­vius. Jų stip­ry­bę, sie­kį iš­sau­go­ti sa­vi­tas šak­nis, ne­pak­lus­ti pe­rė­jū­nams. Šiuo­lai­ki­nės Eg­lės Žal­čių ka­ra­lie­nės sim­bo­liu au­to­rė pa­si­rin­ko leng­vaat­le­tę Aus­trą Sku­jy­tę. Spor­ti­nin­kė, ap­si­vil­ku­si bū­tent jai kur­tus dra­bu­žius, pa­sa­kos he­ro­ję įkū­ni­jo fo­to­se­si­jo­je.
„Kiek­vie­nas tu­ri­me ras­ti sa­vą­ją Eg­lę – stip­rią, ge­ban­čią tu­rė­ti sa­vo nuo­mo­nę, ne­si­bo­din­čia lie­tu­viš­ku­mo. Man tai – Aus­tra“, - sa­kė au­to­rė.
Į dra­bu­žių kū­ri­mą „Eg­lės Žal­čių ka­ra­lie­nės“ te­ma ji žiū­rė­jo kaip į me­ni­nį pro­jek­tą. Di­zai­ne­rei rū­pė­jo na­tū­ra­lios spal­vos, su­kne­lės, skrais­tės, rit­min­gos, nuo­sek­lios, darbš­čios dra­bu­žių li­ni­jos.
V.Ma­rė tvir­ti­no są­mo­nin­gai ne­pa­va­di­nu­si ko­lek­ci­jos 2014-ųjų ar 2015-ųjų me­tų. Anot jos, lau­žy­ti ne­ži­nia iš kur at­si­ra­du­sias tra­di­ci­jas ver­ta. „Ne­rei­kia mums jo­kių trendų. Ga­li­me rū­bais pa­brėž­ti lie­tu­viš­ku­mą ir tuo di­džiuo­tis“, - sa­kė kū­rė­ja.
V.Ma­rė, prieš dau­ge­lį me­tų emig­ra­vu­si į Ame­ri­ką, jau ku­rį lai­ką gy­ve­na tai Lie­tu­vo­je, tai už­jū­ry­je. Vi­suo­met di­zai­ne­re dir­bu­si mo­te­ris ti­ki­no, jog bal­tiš­kas pa­li­ki­mas ją vi­sa­da jau­di­no ir do­mi­no. Po il­gų stu­di­jų ji su­kū­rė sa­vi­tą sti­lių, ku­ria­me sten­gė­si įpin­ti vi­sa tai, kas jai ak­tua­lu. V.Ma­rė įkvė­pė ir Gin­ta­ro Be­res­ne­vi­čiaus kny­ga, skir­ta pro­tė­vių puo­se­lė­toms tra­di­ci­joms nag­ri­nė­ti. Kū­rė­ja sa­kė jo­je pir­mą sy­kį įžvel­gu­si tei­gia­mą po­žiū­rį į lie­tu­viš­kas šak­nis.
Me­no­ty­ri­nin­kė dr. Rai­mon­da Si­ma­nai­tie­nė, da­ly­va­vu­si par­odos ati­da­ry­me, tvir­ti­no esą V.Ma­rė kū­ry­bo­je per­si­py­nęs ne tik bal­tiš­ku­mas, bet ga­li­ma įžvelg­ti go­ti­kos, vi­du­ram­žių, lie­tu­vių tau­ti­nio kos­tiu­mo mo­ty­vų.
„Žvel­giant į par­odo­je pri­sta­ty­tą ko­lek­ci­ją, ma­to­me ke­lio­li­ka rit­miš­kai iš­dės­ty­tų kos­tiu­mų, ku­rie ga­le­ri­jos erd­vė­je eks­po­nuo­ja­mi su­ka­bin­ti ant pa­ka­bų ir su­ves­ti į kon­cen­tri­nį aps­kri­ti­mą. Šis kom­po­na­vi­mo bū­das pri­me­na vi­so­se se­no­sio­se kul­tū­ro­se (taip pat ir bal­tų) svar­bų so­lia­ri­nį ra­tą, šven­tyk­los pri­nci­pą ar­ba gen­ties su­si­rin­ki­mo vie­tą“, - sa­kė me­no­ty­ri­nin­kė.
Anot jos, žvel­giant į dra­bu­žių vi­su­mą, ma­to­me, kad į vien­ti­są vaiz­dą ap­si­jun­gia spal­vos, si­lue­tai, taip pat vie­nas svar­biau­sių da­ly­kų - rū­bų ap­dai­la. „Ją di­zai­ne­rės rū­buo­se su­da­ro nuo­sta­bios iš­ryš­kin­tos siū­lės, iš ku­rių Vil­ma Ma­rė su­ku­ria fak­tū­riš­kus or­na­men­tus, ta­pu­sius ge­riau­siai at­pa­žįs­ta­mu me­ni­nin­kės dra­bu­žio, o gal net jos sti­liaus po­žy­miu“, - tvir­ti­no dr. R.Si­ma­nai­tie­nė.
Ap­ran­gai su­kur­ti V.Ma­rė daž­nai nau­do­ja minkš­tas šil­tas me­džia­gas, pri­glun­dan­čias prie kū­no ir švel­niai ap­gau­bian­čias bei iš­ryš­ki­nan­čias žmo­gaus for­mas.