5/04/2014

"Eglė žalčių karalienė"

Noras imtis pasakos temos ruošiant aprangos kolekcijas, yra paaiškinamas nesudėtingai: apranga moteriai suteikia galių įveikiančių kasdienybės monotoniją. Pasakose apranga taipogi stebuklingai veikia herojų. Štai tarpusavio ryšys. Būtent Eglės Žalčių Karalienės pasaka įkvepia savo grožiu ir architektūriniu paprastumu.

Viktoro Katiliaus žodžiais (apie šią pasaką) aš pacituosiu savo kūrybinį kredo:


“Klasiškumas pasiekiamas paprastai ir nepainiais būdais. Vos tepažvelgus kompozicijai galima būtų prikišti primityvumą, bet greit tenka įsitikinti, kad kaip tik čia ir glūdi jos įspūdingumas.“


Modeliu pasirinkta Lietuvos Olimpietė Austra Skujytė. Ji Eglės vaidmeny būtų stiprus ir teigiamas šokas dabartinei, pabirusiai į Vakarus, lietuvių visuomenei. Fotosesijos aplinkai pasirinktas Kauno lengvosios atletikos maniežas, kaipšių dienų žvejo sodyba. Čia kasdien A. Skujytė treniruoja jaunimą, būsimus Lietuvos ats tovus. Be abejonės, į Austrą taikosi komercinis kapitalo žaltys,žadantis gerbūvį ir prabangią globą, bet jos mintyse dėliojasi jau modernus Žalčių Karalienės siužetas...

Toliau mano tikslas yra propaguoti pasakos vertybes ir prie kiekvieno parodos gaminio prikabinti citatą iš Lietuvių Literatūros ir Tautodailės Instituto išleisto šešiatomio tyrinėjimų apie Eglę Žalčių Karalienę.:

„Lietuvio vaizduotė netinka kurti žiauriems vaizdams. Padiktuoti iš pirmykščių laikų pasakos siužetiniai apmatai čia pat sušvelninami iš dalies neryškumu, iš dalies tuo, kad metasi tolyn nuo realizmo. Lietuvio siela veikia harmonijos ir išlyginimo kryptimi...aplinkiniais keliais sušvelninti ir išdailinti tų scenų kietumą., eiliuotais posmais neleisti susikaupti ties pačiu skriaudos faktu.“
Viktoras Katilius

„Gerai suvokiamas žalčio antgamtiškumas neleidžia pasakai iš arti prisiliesti jų abiejų - Žilvino ir Eglės – santykių. Liesti pajusti jų artumą ar meilę būtų priešinga lietuvio prigimčiai. Gyvenimas ežero, jūros dugne lieka nuo mūsų akių devyniais užraktais užrakintas. Net ir ištikimybė vyrui po mirties pareiškiama antgamtiniu būdu – pasivertimu medžiais. Taip„Eglėje“ nesustojama prie vyro ir žmonos išsiskyrimo, kuris „Amūro ir Psichės“ tipo siužetuose paprastai visada būna dėmesio centre ir susiaurina pasakos prasmę, teikia jai romantinį atspalvį.“
Viktoras Katilius

„Įvykių kulminacijoje Eglė nebepasitenkina kiekvienam pasakos veikėjui nubrėžiamu atskiru asmeniniu likimu ir pasielgia kaip mito arba epo žmogus, parodydama pasiaukojamą prisirišimą prie savo vyro ir atsidavimą jam, primenantį lietuvių genčių žūtbūtinę kovų heroiką (vokiečių kronikoje užsimenamą penkiasdešimt žmonų savižudybę žuvus jų vyrams). “
Viktoras Katilius

O kokiomis priemonėmis ginama tradicija? Broliai pirmiausia bando apgaule išgauti paslaptį, po to naudoja jėgą prieš Eglės vaikus ir galiausiai- ginklą. Tradiciją saugojantys konservatoriai griebiasi jėgos ir klastos, kad kitus priverstų jiems paklusti.Moteris yra taiki novatorė, vyrai- plėšrūs konservatoriai, naudojantys jėgą ir klastą.Tačiau svarbiausia tai, kad vyrai ir moterys čia jau vaizduojami skirtingai: ir savo psichogeneze, ir savo, tarkim, politine veikla, savo santykiu su tradicija ir su bendruomene. Pasakoje broliškumas tampa priverstinis- brolis seserį verčia jam paklusti. Brolis turi fizinę jėgą, sesuo- mistinę galią pavirsti medžiu ir medžiais paversti savo vaikus.
Viktoras Katilius

“Eglės mėginimas suderinti abu pasaulius –tėvų ir naująjį – nepasiseka. ..tai labai panašu į ribinio tipo asmenybės sutrikimą, kai žmogus turi pasirinkti arba vieną, arba kitą pusę. Jei kalbėsime objektų lygyje, tai atrodo, jog tarp šitų dviejų šeimų grupių dėl skirtingų ekonominių, politinių, religinių ar kitokių priežasčių nėra jokios galimybės rasti taikų sprendimą.
Subjektyvemia lygyje taip pat svarbus pasiaiškinimas sau pačiam: “Kodėl aš negaliu išlikti viename prisitaikymo būvyje arba kitame.“ Eglė, subrendusi moteris, vyro gudrybes galėjo įveikti pasitelkdama savąsias ir laimėti sau laisvę.
Galbūt šioje istorijoje galima įžvelgti pasakojimą apie tai, kaip nuo matriarchato buvo pereinama prie patriarchato ir atvirkščiai.”
Thomas Kapacinskas

“Jei iš tikrųjų tiesa, kad Atlantida yra palaidota po Antarktidos kepure, gal kada nors mes prasilaušime pro ledo šarvą,surasime ir atrasime ten originalią šios pasakos versiją. Kas žino?”

Thomas Kapacinskas